•
Norėdami lengvai stebėti lauko temperatūra, šalia gaminimo zonos įrenkite lauko termometrą. Užsirašykite,
ką kepėte, lauko temperatūrą ir kepimo laiką. Tai vėliau padės nustatyti, ką kepėte ir kiek laiko tai užtruko.
•
Labai šaltu oru pašildymo trukmę pailginkite bent 20 minučių.
•
Nekilnokite dangčio dažniau nei reikia. Šalto vėjo gūsiai gali visiškai atvėsinti kepsninės temperatūrą. Įsidėmėkite,
kad kepimas gali užtrukti ilgiau. Kiekvieną kartą atidarę dangtį, pridėkite papildomą kepimo laiką.
•
Pasiruoškite šildomą lėkštę arba lėkštės dangtį, kad maistas išliktų šiltas, kol eisite į vidų.
•
Žiemą geriausia kepti maistą, kuriam nereikia daug dėmesio, pvz., kepsnius, visus viščiukus, šonkaulius ir kalakutieną.
Kad valgio ruošimas būtų dar lengvesnis, pridėkite tokį paprastą garnyrą kaip daržovės ir bulvės.
3. KEPIMAS KARŠTU ORU
Šiltėjant orui kepimo laikas mažės. Karštu oru svarbu tinkamai apsirengti – rekomenduojama vilkėti šortus, marškinėlius,
batus, skrybėlę, prijuostę ir nepamiršti nuo saulės apsaugančio losjono.
Vadovaukitės šiais pasiūlymais norėdami mėgautis kepsnine karštu oru:
•
Sumažinkite kepimo temperatūrą. Tokiu būdu išvengsite nepageidaujamo įsiliepsnojimo.
•
Mėsos termometru nustatykite maisto vidaus temperatūrą. Tai padeda išvengti mėsos perkepimo ir išdžiūvimo.
•
Net karštu oru geriausia kepti su uždarytu kepsninės dangčiu.
•
Galite išlaikyti maistą karštą įvynioję jį į foliją ir įdėję į izoliuotą šaltkrepšį. Aplink foliją dėkite suglamžytus laikraščius,
taip maistas išliks karštas 3–4 val.
KEPSNINĖS TEMPERATŪROS INTERVALAI
Temperatūros rodmenys valdymo skydelyje gali tiksliai nesutapti su termometro rodmenimis. Visos toliau nurodytos
temperatūros yra apytikslės ir joms gali turėti įtakos šie veiksniai: išorės aplinkos temperatūra, vėjo stiprumas ir
kryptis, naudojamo granulių kuro kokybė, atidarytas dangtis ir kepamo maisto kiekis.
AUKŠTA TEMPERATŪRA (205–260 °C (401–500 °F))
•
Šį intervalą geriausia naudoti skrudinant ir kepant pasirinkus aukštą temperatūrą. Naudokite kartu su kepsninės plokšte
(slankiojančia plokšte) norėdami kepti pasirinkę netiesioginę arba tiesiogine liepsną. Atidarius kepsninės plokštę , tiesioginė
liepsna padės iškepti pusžalius kepsnius, apskrudusias daržoves, česnakinį skrebutį arba zefyrus! Kai kepsninės plokštė
uždaryta , oras cirkuliuoja aplink cilindrą, tokiu būdu susiformuoja konvekcija. Aukšta temperatūra taip pat naudojama
kepsninei pašildyti, kepimo grotelėms nudeginti ir dideliam karščiui pasiekti esant labai šaltam orui.
•
VIDUTINĖ TEMPERATŪRA (135–180 °C (275–356 °F))
Šį intervalą geriausia rinkti kepant, skrudinant ir užbaigiant lėto rūkymo maisto kepimą. Kepant pasirinkus šią temperatūrą,
itin sumažės riebalų užsiliepsnojimo rizika. Įsitikinkite, kad kepsninės slankiojanti plokštė yra uždaryta ir uždengia angas. Šis
intervalas puikiai tinka kepant bet ką, suvyniotą kiaulienoje, arba kai norite universalesnio valdymo.
ŽEMA TEMPERATŪRA (80–125 °C (176–257 °F))
•
Šis intervalas skirtas lėtai skrudinti, stiprinti rūkyto maisto skonį ir maistui šiltai laikyti. Sustiprinkite rūkyto maisto
skonį ir išlaikykite mėsos sultingumą kepdami ilgiau žemesnėje temperatūroje (taip pat vadinama ilgesniu kepimu ).
Rekomenduojama kepant didelį kalakutą padėkos dienai, sultingą kumpį Velykoms arba ruošiant didelę šventinę puotą.
Rūkymas yra tikro kepimo ant grotelių variacija ir yra išties pagrindinis kepimo ant medžio granulėmis kūrenamos
kepsninės privalumas. Karštas rūkymas , kitas ilgesnio kepimo pavadinimas, paprastai atliekamas 80–125 oC (176–257 oF)
temperatūroje. Karštas rūkymas labiausiai tinka, kai reikalingas ilgesnis kepimo laikas, pvz., kepant didelius mėsos, žuvies
arba vištienos pjausnius.
PATARIMAS. Norėdami sustiprinti malonų kvapą, pasirinkite SMOKE (rūkymas) (žemos) temperatūros intervalą
iškart padėję maistą ant grotelių. Taip dūmai įsigers į mėsą.
Svarbu eksperimentuoti su rūkymo trukme, kol maistas baigs kepti. Kai kurie lauko virėjai rūko maistą kepimo pabaigoje,
tokiu būdu maistas išlieka šiltas iki patiekimo. Praktika padeda tobulėti!
275