LT
KEPIMO PATARIMAI
Pyragai, sausainiai ir duona
• Prieš kepant duoną ar pyragus, orkaitę pakaitinkite
bent 15 minučių.
• Kepant, nevarstykite orkaitės durų, nes šaltas oras
sustabdys kilimą.
• Iškepus, išjunkite orkaitę ir leiskite pyragui pastovėti
10 minučių.
• Pyragams kepti nenaudokite emaliuoto orkaitės
padėklo ar skysčių surinkimo indo. Naudokite tam
tinkamus orkaitės indus.
• Kaip nustatyti, ar pyragas jau iškepė? Likus 5
minutėms iki kepimo pabaigos, į pyrago paviršių
įkiškite medinį dantų krapštuką. Jei ant jo neprilipo
pyrago, vadinasi, jis iškepęs.
• Kas, jei pyragas sukrito? Kitą kartą reikia naudoti
mažiau skysčio arba sumažinti temperatūrą
maždaug 10°C.
• Kas, jei pyragas per sausas? Pradurkite pyragą
dantų krapštuku ir įlašinti kelis lašus vaisių
sulčių arba likerio. Kitą kartą padidinkite kepimo
temperatūrą maždaug 10°C ir nustatykite trumpesnį
kepimo laiką.
• Kas, jei pyrago paviršius per tamsus? Kitą kartą
padėkite pyragą ant žemesnės lentynos ir kepkite
žemesnėje temperatūroje ilgesnį laiką.
• Jei jo paviršius sudegė?
sluoksnį ir apibarstykite cukrumi arba papuoškite
kremu, džemu, grietinėle ar pan.
• Jei pyrago apačia per tamsi? Kitą kartą reikia jį
padėti ant aukštesnės lentynos ir kepti žemesnėje
temperatūroje.
• Jei pyrago ar duonos paviršius atrodo iškepęs, o
vidus - ne: kitą kartą naudoti mažiau skysčio, kepti
žemesnėje temperatūroje ir ilgesnį laikotarpį.
• Jei pyrago neįmanoma išimti iš skardos/indo?
Apveskite peiliu aplink kraštus, uždėkite ant pyrago
paviršiaus drėgną skepetą ir apverskite skardą. Kitą
kartą skardos paviršių tolygiai ištepkite riebalais ir
pabarstykite miltais ar duonos trupiniais.
• Jei biskvito neįmanoma išimti iš kepimo padėklo:
padėklą trumpam vėl įdėkite į orkaitę ir prieš
atvėstant pakelkite biskvitą. Kitą kartą naudokite
kepimo popierių, kad vėl taip nenutiktų.
3. EKSPLOATAVIMO INSTRUKCIJOS
Nupjaukite sudegusį
Valgiai – mėsa:
• Gaminant valgius, kuriems iškepti daugiau nei
40 minučių, orkaitę reiki išjungti 10 minučių prieš
iškepant valgiui visai likusiai šilumai sunaudoti ir
energijai sutaupyti.
• Kepsnys bus sultingesnis, jei kepsite uždarytame
inde, ir traškesnis, jei kepsite inde, neuždengtu
dangčiu.
• Baltai mėsai, paukštienai ir žuviai kepti paprastai
reikalinga vidutinio karščio temperatūra (žemesnė
negu 200°C).
• Raudonai mėsai, kuri dažnai kepama kaip „žalia",
kepti reikalinga aukšta temperatūra (virš 200°C) ir
ilga trukmė.
• Norint iškepti gardesnę mėsą, įdėkite rūkytos
kiaulienos ir prieskonių.
• Jei kepsnys kietas ir sausas: kitą kartą mėsą reikia
ilgiau palaikyti marinate.
• Jei kepsnio paviršius arba apačia yra per tamsi: kitą
kartą kepant, mėsą reikia kepti ant aukštesnės arba
žemesnės lentynos, sumažinti temperatūrą ir kepti
ilgiau.
• Kepsnys neiškepė? Supjaustykite griežinėliais,
išdėliokite ant kepimo padėklo su padažu ir pabaikite
kepti.
Kepimas ant grotelių
• Prieš kepant maistą ant grotelių, jį reikia saikingai
pašlakstyti riebalais ir pabarstyti prieskoniais.
• Kepant mėsą, būtina visada naudoti skysčius
surenkantį indą. Įkiškite ją ant vienos iš lentynų
po grotelėmis (žiūrėkite 6 pav.) arba padėkite ant
orkaitės apačios. Į skysčių surinkimo indą reikia įpilti
truputį vandens. Tada riebalai ir padažai nedegs ir
neskleis nemalonaus kvapo ir dūmų. Kepant, įpilkite
daugiau vandens garavimui kompensuoti.
• Apkepus vieną pusę, kepamą maistą reikia
apversti.
Aliuminis ims rūdyti, jei susilies su maiste
esančiomis arba kepimo metu įpilamomis (actas,
citrinos sultys) organinėmis rūgštimis. Todėl
patariama maisto nedėti tiesiai ant aliumininių
ar emaliuotų padėklų, o ant kepimui orkaitėje
tinkamo popieriaus.
14